- rietonas
- rietõnas sm. (2) DŽ1, Lkm, Slk, Zr surietėjęs, diržingas medis: Rietõnas netinka malkom, labai diržingas Vdn. Iš šito rietõno bus gera kūlė Ut. Iš rietono beržo stebules dirba Trgn. Padaro ripę iš beržinio rietõno medžio, paleidžia – net zvimbia Ob. Rietoną beržą sunku skaldyt Mlt. Šitas šaukštas da mano senelio, iš klevo rietõno išskaptuotas Lel. Susrietęs beržas rietonas, suskuprinęs svotas šetonas (d.) Rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.